Biodujos pieninėms ir sūrinėms

Išrūgos ir flotacinis riebalų dumblas susidaro kasdien, o pieninei karštas vanduo, garai ir šaltis reikalingi visą parą. Tai beveik idealus biodujų profilis – jei pakanka kiekio.

Išrūgos labai skystos (apie 6 % SM), todėl energijos iš tonos gaunama nedaug. Mūsų modelyje projektas tampa realus maždaug nuo 10–20 kt išrūgų per metus; apatinė riba taikoma ten, kur brangi elektra ir dujos. Geriau, jei kartu perdirbami ir riebalų turintys likučiai.

Kas lemia atsipirkimą

Alternatyvi išrūgų vertė

Jei jas gerai parduodate pašarui, tai prarastos pajamos – modelyje jas skaičiuojame kaip išlaidas.

Riebalų dumblas

Nedidelis riebalų kiekis gerokai padidina dujų išeigą, tačiau dozuoti reikia atsargiai.

Šiluma

Garai ir karštas vanduo visus metus – todėl kogeneracija čia atsiperka geriau nei ūkyje.

Proceso stabilumas

Išrūgos greitai rūgsta, todėl reikia buferinio rezervuaro ir proceso kontrolės.

Ko reikia, kad pavyktų

  • Pakankamas ir pastovus išrūgų kiekis, kelios dešimtys tūkstančių tonų per metus
  • Šilumos ir garų poreikis visus metus
  • Sutartys dėl digestato arba jo atskyrimas

Dažniausi klausimai

Ar galima biodujas gaminti vien iš išrūgų?

Galima, tačiau mažais kiekiais ekonomika silpna. Geriausia – išrūgos kartu su riebalų dumblu arba kaimyninių ūkių mėšlu.

Ką daryti su digestatu, jei neturiu savo laukų?

Sudaryti sutartis su ūkiais arba atskirti digestatą. Kitaip jis tampa išlaidomis – skaičiuoklė tai parodys.