Biodujos pieno ūkiams

Viena melžiama karvė per metus duoda apie 20 t srutų ir tik ≈ 250 m³ metano. Vien mėšlu veikianti jėgainė gaunasi maža, bet nepigi: fermentatorius, saugykla ir kogeneracija brangūs nepriklausomai nuo dydžio.

Be paramos mūsų modelis tipiniams kelių šimtų karvių ūkiams rodo silpną ekonomiką. Kai kuriose šalyse mažos mėšlo jėgainės išsilaiko dėl specialaus tarifo. Realūs sprendimai: kosubstratai su priėmimo mokesčiu, visiškas šilumos panaudojimas ir ūkių klasteris.

Kas lemia atsipirkimą

Mastas

Dėl mažos galios kiekvienas kilovatas brangus – tai pagrindinė silpnos ekonomikos priežastis.

Kosubstratas

Kaimyninių perdirbėjų atliekos gali pakeisti išvadą.

Šiluma

Karštas vanduo melžykloje ir šildymas – papildomas sutaupymas, jei vartotojas netoli.

Laikymo būdas

Vasarą ganyklose mėšlo surinkti nepavyksta – tai nurodykite atsakymuose.

Ko reikia, kad pavyktų

  • Kosubstratas su priėmimo mokesčiu arba kaimyniniai ūkiai klasteriui
  • Šilumos vartotojas šalia ūkio
  • Gyvulių laikymas tvarte didžiąją metų dalį

Dažniausi klausimai

Kiek karvių reikia biodujų jėgainei?

Techniškai pakanka kelių šimtų, tačiau be kosubstratų ji retai atsiperka. Skaičiuoklė Jūsų atvejį parodys per 3 minutes.

Ar vienas ūkis gali gaminti biometaną?

Paprastai ne: valymas ir prijungimas atsiperka nuo kelių šimtų m³ dujų per valandą. Kelias – ūkių klasteris.