Gidas verslininkams

Biodujų jėgainė: kaina, atsipirkimas ir kaip ji veikia

Aiškus gidas ūkiams, maisto perdirbėjams, projektų vystytojams ir savivaldybėms: kaip veikia biodujų jėgainė, kiek kainuoja, kas lemia atsipirkimą, kogeneracija ar biometanas.

Kaip veikia biodujų jėgainė

Organinės atliekos – mėšlas, skerdyklų atliekos, išrūgos, maisto atliekos, vinasas, palmių aliejaus gamyklų nuotekos – tiekiamos į sandarų rezervuarą. Be deguonies bakterijos organines medžiagas paverčia biodujomis: jose 50–65 % metano, likusi dalis daugiausia CO₂. Šildomame fermentatoriuje, maždaug 38 °C temperatūroje, tai trunka 25–35 parų; karštame klimate tą patį darbą lėčiau, bet daug pigiau atlieka nešildoma uždengta lagūna.

Dujos kaupiamos, iš jų pašalinamas sieros vandenilis, o tada jos deginamos kogeneraciniame variklyje (elektra ir šiluma), katile (tik šiluma) arba valomos iki biometano, kuris pakeičia gamtines dujas tinkle arba naudojamas kaip transporto kuras. Kas lieka – digestatas – grįžta į laukus kaip trąša.

Kiek kainuoja biodujų jėgainė

Kainą lemia ne katalogo kilovatai, o fermentatoriaus tūris, digestato saugykla, žaliavos paruošimas (pasterizavimas, išpakavimas), kogeneracinis arba biometano valymo įrenginys ir prijungimas prie tinklo. Mažų jėgainių kaina vienam kW didžiausia: 50 kW jėgainė toli gražu nėra penkis kartus pigesnė už 250 kW jėgainę.

Kainos skiriasi ir tarp šalių: darbas, leidimai ir statyba Vokietijoje ar Danijoje kainuoja kitaip nei Lenkijoje, Turkijoje ar Indijoje. Mūsų modelis sudaro biudžetą pagal komponentus, pritaiko šalies koeficientą ir parodo intervalą. Tikslias kainas pateikia tiekėjų pasiūlymai, parengti po išsamios galimybių studijos.

Kas lemia atsipirkimą

Svarbiausi keturi dalykai: kokią energijos dalį sunaudojate patys (sava elektra ir šiluma pakeičia brangiai perkamą energiją), kiek šiandien mokate už atliekų sutvarkymą, kiek energijos turi žaliava ir koks jėgainės mastas.

Paramos schemos – supirkimo tarifai, biometano priemokos, investicinės subsidijos – gali iš esmės pakeisti rezultatą, tačiau jos keičiasi, yra nutraukiamos ir turi savo sąlygų. Todėl verdiktą visada skaičiuojame be jų, o kiekvieną schemą rodome kaip atskirą scenarijų su jos būsena ir šaltiniu.

Kogeneracija, katilas ar biometanas

Kogeneracija apsimoka, kai vietoje reikia ir elektros, ir šilumos. Jei reikia tik šilumos, paprasčiausias sprendimas – katilas. Biometanui reikia pastovaus dujų srauto ir galimybės tiekti dujas į tinklą arba transporto kuro pirkėjo. Mažiausi valymo įrenginiai skirti maždaug 50–100 Nm³ neapdorotų biodujų per valandą, tačiau kubinio metro kaina smarkiai krinta didėjant įrenginiui, todėl vienas mažas ūkis retai pasiekia šį lygį, o ūkių klasteris, projektų vystytojas ar didelis perdirbėjas – dažnai.

Digestatas, metanas ir sauga

Digestatas yra vertinga trąša tik tada, kai yra žemės jam paskleisti ir dar neišnaudota leidžiama azoto norma; kitaip tai išlaidos. Metano nuotėkiai kainuoja pinigus ir mažina naudą klimatui, todėl būtinos sandarios saugyklos ir stebėsena.

Biodujų jėgainėje yra sprogių dujų ir nuodingo sieros vandenilio. Projektavimui ir eksploatavimui reikia kvalifikuotų inžinierių; preliminarus vertinimas – tik pirmas žingsnis.

Biodujos pagal veiklos rūšį

Žemės ūkis ir akvakultūra

Pramonė ir prekyba maistu

Atliekų, nuotekų ir biodujų įrenginiai