Biodujos mėsinių ir kitų galvijų ūkiams

Mėsiniai galvijai ir prieauglis dalį metų būna lauke, todėl mėšlas renkamas tik tada, kai gyvuliai laikomi tvarte. Su šiaudiniu kraiku jis sausas ir nelengvai pumpuojamas. Savininkas sprendžia: statyti jėgainę vienam, jungtis su kitais ūkiais ar mėšlą palikti trąšai.

Galvijų mėšle energijos iš tonos nedaug, o didėjant jėgainei jos vieneto kaina mažėja lėtai. Mūsų modelyje atskiras mėsinių galvijų ūkis su tarpinių pasėlių siloso žaliava rodo silpną ekonomiką. Geriau sekasi, kai keli ūkiai tiekia vienai jėgainei, kuri tiekia biometaną į tinklą.

Kas lemia atsipirkimą

Laikymo tvarte sezonas

Skaičiuojamas tik tvarte surinktas mėšlas. Ilgas ganymo laikotarpis sumažina žaliavą ir daro srautą netolygų.

Šiaudai ir kraikas

Šiaudai padidina sausąją medžiagą, bet juos reikia smulkinti ir paruošti, o jėgainė turi su jais susidoroti neužsikimšdama.

Kosubstratai

Tarpinių pasėlių silosas ar netoliese esančių perdirbėjų liekanos padidina dujų išeigą, bet kiekviena jų kainuoja pinigų ar žemės.

Bendradarbiavimas su kaimynais

Keli ūkiai gali dalytis viena jėgaine ir vienu prijungimu prie dujų tinklo. Tai pakeičia projekto ekonomiką.

Ko reikia, kad pavyktų

  • Gyvulių laikymas tvarte visus metus arba ilgą sezoną
  • Patikimas kosubstratas netoli ūkio
  • Kaimyniniai ūkiai arba dujų tinklas, prie kurių galima prisijungti

Dažniausi klausimai

Ar mano banda pakankamai didelė?

Kelių šimtų galvų banda retai viena išlaiko jėgainę. Skaičiuoklė parodys intervalą, o įprastas sprendimas – klasteris su kaimynais.

Ar ganymas atmeta biodujas?

Ne, bet tada žaliava sezoninė. Mėšlas renkamas tik laikymo tvarte laikotarpiu, ir modelis tai įvertina.

Ar pakanka vien mėšlo?

Paprastai ne. Pigus ir ištisus metus prieinamas kosubstratas keičia padėtį.